nevalia

nevalia
1 ×nevalià (plg. l. niewola, brus. нeвoлe) sf. (2) 1. laisvės stoka, teisių suvaržymas; priespauda, pavergimas: Kur ponas dovija žmonis, ten nevalià, t. y. nėr valios J. Dirbk, ką nori, nebe dvaro nevalià Ds. Kad ištraukė mumis visus iš nevalios ponų VoK154. Ar joj tę serga, ar joj negali, ar didelėj nevalioj (d.) Jz. Gražią, jauną mergelę, tylinčią kaip avelę, tankiai par piršlių rodą į nevalią paduoda JV266. Jis buvo girdėjęs ir mokėjo daug dainų apie sunkią baudžiauninkų buitį ponų nevalioje V.Myk-Put. Biedni jūs, žmonės, nedalioj, sunkioj būdami nevalioj A.Strazd. Pareidamas iš baudžiavos, iš didės nevalėlės, parneš šaunių žodelių ir graudžių ašarėlių JV401. Per visą gyvatą paduoti buvo nevãlion DP151. Nevalia, aba vergystė SPI108. ^ Duok širdžiai valią – patsai pateksi nevalion KrvP(Vs). Duok vaikui valią – pats būsi nevalioj An. Kad leisi liežuvį valioj, po to įpulsi nevalion Pšl. Akvata pikčiau nevalios Btg, Brž. Ukvata ir už nevalią didesnė LTR(Krp). 2. Rod nelaisvė: Krašte marių antelės prypavo, kad nevãlioj bernelis dūsavo (d.) Ds. Vis, būdavo, rašo karaliui prašymus, kad jos tėvą paleistų iš nevalios, nekaltai sėdintį BsPIV163. Paimtas į nevalią S.Dauk. Jūs patektumėte ing nevalią Babilonijos Tat. ^ Kai iš nevãlios ištrūkęs! OZ36. 3. prievarta, smurtas: Kas man yra do nevalià už to durniaus eiti, motinėlės užaugintai razbaininkui tekti (d.) Sk. Nė vienam nevalios ir netiesos nedarykiat ir alga savo pasikakdinkite BPII241. Kenčia nevalią SPI31. Oi, kad aš duosiu šešis šimtelius, ir tave paimsiu po nevalele KlpD114. Tada tur syla išvarytas būti per jo nevalią BPI281. Per nevãlią versti BŽ82. Per nevalią nereikia plėšti, gali ir pamaži išmesti uorę (javų vežimą) Jnšk. Lindikas, kurs lenda, kur nereikia, par nevalią įsiveržia į svetimą dubą J. Kas tau būt ėmęs, kad nebūtum per nevãlią inlindus! Ds. Ale jis prašė per nevalią, ir leido jį trečią naktį dabot LB241. Per nevalią iš motutės trauktis pasirodė nepadoru Vaižg. ^ Nevalia gera ponia Up, Krkl.
◊ į nevãlią užtektinai daug, labai: Prisidirbau, privargau į nevãlią Gs.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • nevalia — nevalià prv. Čià rūkýti nevalià …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nevalia — 2 nevalià adv. CII607, Snt, Mrs negalima, draudžiama, neleidžiama: Būdavo, vilkų, šernų, ožkų nevalià šaudyt Dgč. Nevalià svetimas daiktas liest Dbk. Tau nevalià šalin eiti, man nežinant KBI33. Visą dieną reikėdavo stovėti vietoje – nevalia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • valia — 1 valià sf. (2) K, Š, Rtr, LzŽ; R150, Sut, N, LsB312, L, APhIV154, OGLIII283 1. gebėjimas apsispręsti, sąmoningai tikslingai atlikti vienus veiksmus ir susilaikyti nuo kitų; gebėjimas pasirinkti ir siekti tikslo: Valià yra žmogaus apsisprendimo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • valia — 2 valià adv. Sch177, KII41, Jrk32, NdŽ, OGLIII283, KŽ, Rg, Vrb; R125, MŽ165 galima, leidžiama, nedraudžiama: Drįstu, man valia R102, MŽ134. Valia man eit ir pasilikt MŽ526. Ar valià taip elgtis? DŽ. Anuodum valià duoti, valià neduoti Nt. Nėra …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • es'faltas — Bendroji  informacija Kirčiuota forma: es fáltas Kirčiuotė: 1 Rūšis: naujadaras Kalbos dalis: daiktavardis Ypatingieji požymiai: kontaminacinis darinys, pavienis Pateikta: 2013 10 20. Atnaujinta: 2014 02 01. Reikšmė ir vartosena Apibrėžtis:… …   Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas

  • išturėti — išturėti, ìšturi (ištùri NdŽ), ėjo LVI821; Amb 1. tr. L, Žž, Mžš pajėgti, laikyti, kad nepabėgtų, neištrūktų, išlaikyti: In virveliūtės veda telyčią, neìšturi Klt. Ir išturėk, kai ir taũ patį arklys vedžioja Trgn. Išturėsi tu arklį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nevalė — 2 ×nevãlė sf. (2) 1. KBII96, M žr. 1 nevalia 2: Daug galindų paėmė į nevalę S.Dauk. Neilgai Algimantas toje nevalė[je] tebuvo S.Dauk. 2. R žr. 1 nevalia 3: Mane per nevãlę verčia eiti K. Jis turi per nevãlę juoktis KBI53. ^ Nevalė daroma yra,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vienas — 2 vienas, à pron. (3) 1. def. R, R112, MŽ, MŽ146, M, LL220, ŠT48, DŽ nurodo asmenį ar daiktą, kuris yra tiesioginis veiksmo ar būsenos subjektas, arba pažymi, kad veiksmą atlieka veiksmo subjektas savo jėgomis, kitiems nepadedant, neprisidedant …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • plūduras — plū̃duras dkt. Už plūdurų̃ plaũkti nevalià …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • užgaudinėti — vksm. Užgaudinėti žmónes nevalià …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”